Suprasti
Prieš mėgindami keisti vaiko elgesį, apsvarstykite, ką jis gali išreikšti ir kas pasikeitė vaiko pasaulyje.
Little Bridges Global · Pirmosios 90 dienų
A Parent Guide to Helping Your Child Thrive After Moving Abroad
Persikėlimas į kitą šalį su vaikais šeimai gali būti jaudinantis sprendimas. Emociškai jis taip pat gali būti gerokai sudėtingesnis, nei tėvai tikisi.

Nauja šalis gali suteikti galimybių, nuotykių ir naują pradžią, o vaikas tuo pat metu ilgėtis draugų, kasdienės tvarkos, pažįstamų vietų ir gyvenimo, kurį suprato iki persikėlimo. Vieni vaikai prisitaiko gana greitai. Kitiems sunku nuo pat pradžių, o dar kiti iš pradžių atrodo apsipratę, tačiau po kelių savaičių ar mėnesių patiria daugiau sunkumų.
„The First 90 Days“ parašyta tėvams, norintiems suprasti, kas gali vykti šiuo prisitaikymo laikotarpiu, ir žinoti, kaip praktiškai bei apgalvotai padėti vaikui.
Tai nėra knyga apie tai, kaip per devyniasdešimt dienų priversti vaikus pamilti naują šalį. Joje neteigiama, kad visi vaikai prisitaiko pagal vienodą grafiką. Atidžiau žvelgiama į pirmąsias savaites ir mėnesius po tarptautinio persikėlimo, padedant tėvams atpažinti galinčius kilti emocinius, raidos ir praktinius sunkumus.
Suaugusiesiems tarptautinis persikėlimas dažnai turi aiškią praktinę struktūrą: sprendimą, išvykimo datą, kelionę ir galiausiai atvykimą.
Vaikų psichologinis perėjimas gali būti kur kas mažiau tiesus.
Vaikui gali patikti nauja mokykla, bet jis vis tiek gali ilgėtis senosios. Gali susirasti naujų draugų ir kartu liūdėti dėl likusių draugysčių. Gali vertinti naujus namus ir vis tiek pykti, kad mažai galėjo lemti išvykimą iš ankstesniųjų.
Tėvams gali būti sunku suprasti tokias mišrias reakcijas, ypač kai praktinė persikėlimo dalis, atrodo, pavyko.
Anksčiau savimi pasitikėjęs vaikas gali tapti nerimastingesnis ar labiau priklausomas nuo suaugusiųjų. Gali keistis elgesys. Sunkėti mokymasis, miegas ar draugystės. Paauglys gali užsisklęsti arba priešintis įsitraukimui į naują aplinką.
Šie pokyčiai savaime nereiškia, kad kažkas labai negerai. Jie gali būti vaiko bandymo suprasti ir prisitaikyti prie itin reikšmingo gyvenimo pokyčio dalis.
Vienas pagrindinių šios knygos tikslų – padėti tėvams atpažinti šį skirtumą.

Dauguma tėvų jau žino, kad turėtų būti kantrūs ir palaikantys. Kur kas sunkiau suprasti, ką tai reiškia konkrečioje situacijoje.
Jie gali svarstyti, ar vaiko reakcija yra įprasto prisitaikymo dalis, ar reikėtų skatinti aktyviau dalyvauti, ar mažinti spaudimą, kiek kalbėti apie paliktus namus ir draugus ir kada pasikartojančiam modeliui reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Gali būti neaišku, ką sakyti, kai vaikas reikalauja grįžti namo, atsisako eiti į dar vieną veiklą, nuolat naują šalį lygina su ankstesne jos nenaudai arba kaltina tėvus dėl persikėlimo.
„The First 90 Days“ nagrinėja tokias situacijas, derindama psichologinį supratimą su praktinėmis gairėmis kasdieniam šeimos gyvenimui.
Tikslas – ne pateikti scenarijų kiekvienam įmanomam sunkumui, o padėti tėvams suprasti vaiko reakcijos principus, kad jie galėtų labiau pasitikėdami savimi priimti sprendimus savo šeimai.

Ketverių ir penkiolikos metų vaikai gali išgyventi tą patį šeimos persikėlimą, tačiau patirti jį labai skirtingai.
Maži vaikai gali stipriai reaguoti į kasdienės tvarkos, pažįstamų globojančių žmonių ar aplinkos pasikeitimus, net jei dar nevisiškai supranta platesnę persikėlimo reikšmę.
Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai gali aiškiau suvokti socialines netektis, mokyklų skirtumus ir draugystes, kurias paliko.
Vyresni vaikai ir paaugliai gali prisitaikyti prie persikėlimo tuo pat metu, kai vis svarbesni tampa tapatybės, draugystės, savarankiškumo ir priklausymo klausimai.
Todėl „The First 90 Days“ atsižvelgia į skirtingus raidos tarpsnius, užuot visus vaikus laikydama viena grupe.
Knygoje pateikiamos amžių atliepiančios gairės padeda tėvams atidžiau apmąstyti, ką konkreti reakcija gali reikšti jų vaikui.
Į tarptautinį persikėlimą knygoje žvelgiama iš emocinės ir praktinės perspektyvos.
Nagrinėjamos su persikėlimu susijusios netektys, įskaitant tas, kurių suaugusieji gali iš karto nepastebėti. Vaikas gali prarasti ne tik draugystes ar pažįstamas vietas, bet ir gebėjimo susitvarkyti, savarankiškumo, statuso, kasdienės tvarkos ar pasitikėjimo savimi anksčiau suprastoje aplinkoje jausmą.
Aptariama, kaip nežinia ir įtampa gali pasireikšti elgesiu ir kodėl emocinės reakcijos kartais iškyla tik praėjus pradiniam persikėlimo jauduliui.
Taip pat nagrinėjamas mokyklos keitimas, draugystės, tapatybė, priklausymas, šeimos santykiai ir laipsniškas prasmingo ryšio su nauja vieta kūrimas.
Visoje knygoje išlaikomas praktinis dėmesys. Psichologinės sąvokos įtrauktos todėl, kad gali padėti tėvams suprasti tai, ką jie mato, tačiau tikslas visada yra pritaikyti šį supratimą kasdieniame šeimos gyvenime.

„The First 90 Days“ remiasi psichologijos ir raidos tyrimais, o ne vien asmenine nuomone.
Knygoje pasitelkiami pripažinti darbai apie prieraišumą, vaikų raidą, prisitaikymą, netektį, tapatybę ir priklausymą. Taip pat atskiriami nustatyti įrodymai, teoriniai modeliai, praktikų rekomendacijos ir knygai sukurta praktinė devyniasdešimties dienų struktūra.
Tyrimai suteikia svarbų pagrindą, tačiau negali tiksliai numatyti, kaip konkretus vaikas reaguos į persikėlimą į kitą šalį.
Todėl knygoje nepateikiama viena sėkmingo persikėlimo formulė. Tėvai skatinami stebėti savo vaiką, atsižvelgti į jo raidos tarpsnį bei aplinkybes ir reaguoti taip, kaip prasminga jų šeimai.
Visą knygą jungia praktinė sistema:
Suprasti. Suteikti stabilumo. Kurti ryšį. Jaustis saviems. Veikti.
Prieš mėgindami keisti vaiko elgesį, apsvarstykite, ką jis gali išreikšti ir kas pasikeitė vaiko pasaulyje.
Pasirūpinkite pakankamu nuspėjamumu, emociniu saugumu ir kasdiene tvarka, kad vaikui būtų lengviau atgauti stabilumo jausmą.
Saugokite tėvų ir vaiko santykį tuo metu, kai gali būti pasikeitę daugelis kitų pažįstamų santykių ir aplinkų.
Pripažinkite, kad priklausymo jausmas formuojasi palaipsniui per santykius, patirtį ir prasmę. Jo negalima reikalauti vien todėl, kad šeima dabar gyvena kitur.
Paverskite supratimą praktiniais sprendimais, padedančiais konkrečiam vaikui ir šeimai.
Tai nėra griežta veiksmų seka. Prisitaikydamos šeimos gali grįžti prie skirtingų šios sistemos sričių.

Apie prisitaikymą verta galvoti nelaukiant, kol vaiko sunkumai taps akivaizdūs.
Šeimoms, kurios dar tik ruošiasi persikelti į kitą šalį, knyga padeda apsvarstyti, ko vaikui gali reikėti prieš išvykstant, kaip sąžiningai kalbėti apie persikėlimą, ką gali būti svarbu išsaugoti iš ankstesnio gyvenimo ir kaip pasitikti pirmąsias savaites naujoje šalyje.
Geras pasirengimas negali pašalinti kiekvieno sunkaus jausmo, ir tai neturėtų būti tikslas. Vaikas gali liūdėti dėl išvykimo net tada, kai persikėlimas organizuotas apgalvotai.
Pasirengimas gali suteikti tėvams aiškesnį supratimą, kas laukia, ir sumažinti spaudimą, kad pokytis iš karto turėtų atrodyti sėkmingas.

Knyga tokia pat aktuali ir tada, jei šeima jau persikėlė.
Galbūt vaikas iš pradžių atrodė laimingas, o vėliau tapo neramesnis. Gal sunku mokykloje. Jis gali nuolat lyginti naują šalį su senąja, prašyti grįžti, sunkiai megzti santykius ar labiau užsisklęsti namuose.
Nereikia pradėti skaityti knygos persikėlimo dieną ar sekti jos pagal griežtą kalendorių.
Devyniasdešimties dienų struktūra padeda apmąstyti ankstyvą prisitaikymo laikotarpį, tačiau vaikai nesivysto ir neprisitaiko pagal nustatytą terminą.
Tėvai gali pradėti nuo skyrių, aktualiausių dabartinei šeimos patirčiai.
Pavadinimas „The First 90 Days“ nereiškia, kad devyniasdešimtą dieną vaikas turėtų būti visiškai apsipratęs, laimingas ar galutinai prisitaikęs.
Vieni vaikai gali pasijusti kaip namuose daug greičiau. Kitiems gali reikėti gerokai daugiau laiko, ypač jei persikėlimą lydi didelė netektis, šeimos įtampa, kalbos keitimas, sunkios mokyklinės patirtys ar papildomi raidos poreikiai.
Pirmosios devyniasdešimt dienų svarbios, nes jos dažnai apima daug pirmųjų patirčių, santykių ir kasdienių įpročių, per kuriuos nauja aplinka ima tapti pažįstama.
Knygoje šis laikotarpis naudojamas kaip praktinė struktūra tėvams, o ne psichologinis terminas vaikams.
Daugelis emocinių ir elgesio reakcijų po persikėlimo yra įprasto prisitaikymo dalis. Tačiau tai nereiškia, kad tėvai turėtų ignoruoti ryškius ar ilgai trunkančius sunkumus.
Knyga padeda tėvams apmąstyti tai, ką jie pastebi, ir suprasti, kada galėtų būti tikslinga kreiptis papildomo profesinio patarimo ar pagalbos.
Ji nenustato diagnozės ir nepakeičia individualios medicininės, psichologinės, psichiatrinės ar kitos specializuotos pagalbos, kai jos reikia.
Žana Barros Da Silva

Žana Barros Da Silva yra „Little Bridges Global“ įkūrėja ir šiuo metu studijuoja paskutiniuose psichologijos studijų kursuose Klaipėdos universitete.
Jos akademiniai interesai apima raidos psichologiją, vaikų prisitaikymą, ADHD, šeimos pokyčius, tapatybę ir priklausymą. Ji taip pat mokėsi Rapid Transformational Therapy Marisos Peer akademijoje Londone.
Jos domėjimąsi vaikyste tarptautinėje aplinkoje formuoja ir tyrimai, ir asmeninė patirtis. Gimusi Lietuvoje, jaunystėje Žana persikėlė į Jungtinę Karalystę, vėliau augino vaikus keliose šalyse, įskaitant Braziliją, pietų Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, o tuomet grįžo į Lietuvą.
Ši patirtis prisidėjo prie daugelio knygoje „The First 90 Days“ nagrinėjamų klausimų: kodėl tos pačios šeimos vaikai į persikėlimą gali reaguoti skirtingai, kodėl sunkumai kartais pasirodo vėliau ir ką tėvai gali daryti, kai meilė bei geri ketinimai savaime nepadaro pokyčio lengvo.
Asmeninė patirtis nepateikiama kaip įrodymas, kaip jausis kitos šeimos. Ji padėjo suformuluoti klausimus, kuriuos Žana vėliau tyrinėjo per psichologiją, mokslinius tyrimus ir „Little Bridges Global“ plėtrą.
„The First 90 Days“ pirmiausia skirta tėvams, kurie:
ruošiasi su vaikais persikelti į kitą šalį;
išgyvena pirmąsias savaites ar mėnesius po tarptautinio persikėlimo;
nerimauja, kad vaikui po persikėlimo sunku prisitaikyti;
padeda vaikui pradėti lankyti naują tarptautinę mokyklą;
mėgina suprasti po persikėlimo pasikeitusį elgesį;
augina vaiką, kuris ilgisi ankstesnių namų, draugų ar šalies;
padeda vyresniam vaikui ar paaugliui, keliančiam tapatybės ir priklausymo klausimus;
ieško mokslinių tyrimų įžvalgomis grindžiamų gairių, o ne vien paprastų persikėlimo patarimų.
Su tarptautiniu mastu judančiomis šeimomis dirbantiems specialistams knyga taip pat gali būti naudinga kaip tėvams skirtas išteklius.
Minkštas viršelis
Skaitytojams, mėgstantiems fizinę knygą, prie kurios galima sugrįžti, pasižymėti pastabų ir laikyti ją šeimos žinynu.
Skaitytojams, kurie renkasi skaitmeninį skaitymą per „Amazon Kindle“.
Knyga išleista anglų kalba. „Amazon“ pateikia aktualią kainą, pristatymo galimybes ir „Kindle“ leidimo prieinamumą jūsų šalyje.
Tarptautinės mokyklos, darbdaviai, persikėlimo paslaugų įmonės ir tarptautinio darbuotojų mobilumo komandos gali norėti pasiūlyti „The First 90 Days“ šeimoms kaip persikėlimo ar pokyčių pagalbos dalį.
Organizacijos gali teirautis dėl didesnių egzempliorių užsakymų. Rengiant pasiūlymą bus atsižvelgiama į kiekį, pristatymo vietą ir numatomą naudojimą.
Institucinis skaitmeninis naudojimas ir licencijavimas derinami atskirai nuo įprastų vartotojų pirkimų. „Little Bridges Global“ pagal numatytąją tvarką nesuteikia organizacijoms neriboto naudojimo PDF.
Ne.
„Third Culture Kids“ – tarp kultūrų augantys vaikai – svarbūs platesnei diskusijai apie tarptautinę vaikystę, tapatybę ir priklausymą, tačiau knyga pirmiausia skirta šeimoms, patiriančioms persikėlimą į kitą šalį.
Pagrindinis dėmesys skiriamas pačiam persikėlimui: kas gali vykti pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais, kaip prisitaikymas atrodo skirtingame amžiuje ir kaip tėvai gali padėti vaikui.
Ne.
Persikelti besiruošiantys tėvai gali naudotis knyga, kad suprastų dažnus sunkumus dar prieš jiems kylant ir apgalvotų, kaip nori pasitikti šį pokytį.
Taip.
Devyniasdešimties dienų struktūra sutelkia dėmesį į ankstyvą prisitaikymą, tačiau daugelis nagrinėjamų klausimų išlieka ir gerokai po pirmųjų trijų mėnesių.
Šeimoms nereikia sekti knygos pagal griežtą kalendorių.
Ne.
Vienodo prisitaikymo grafiko nėra. Procesą gali veikti amžius, temperamentas, ankstesnė patirtis, šeimos aplinkybės, kalba, mokyklos aplinka ir persikėlimo pobūdis.
Taip.
Knyga remiasi psichologijos ir raidos tyrimais, joje pateikiamos nuorodos į aptarimą pagrindžiančius įrodymus ir teorinius modelius.
Tyrimai naudojami kaip pagrindas, o ne kaip būdas teigti, kad kiekvienas vaikas reaguos vienodai.
Ne.
Tai edukacinė ir praktinė priemonė tėvams. Jei kyla rimtų klausimų dėl vaiko psichikos sveikatos, raidos, saugumo ar gebėjimo veikti kasdienybėje, gali reikėti individualios specialistų pagalbos.
Persikėlus į kitą šalį pasikeičia daugiau nei adresas.
Vaikui prisitaikymas gali reikšti bandymą suprasti tai, kas palikta, iš naujo kurti draugystes ir pasitikėjimą savimi, perprasti naujus socialinius lūkesčius ir palaipsniui pasijusti savu vietoje, kuri anksčiau buvo svetima.
„The First 90 Days“ sukurta padėti tėvams aiškiau suprasti šį procesą ir reaguoti užtikrinčiau, jautriau bei remiantis praktinėmis žiniomis.